į pagrindinį Rašykite mums
 
 
KAS YRA LSDS?
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
SKYRIAI INFORMUOJA
PROGRAMA
IŠSAUGOTI NE TIK LIETUVOS VARDĄ
ISTORIJA
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
IN MEMORIAM
MŪSŲ BIČIULIAI
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
KONTAKTAI
VADOVAI
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
FACEBOOK
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
2012 M. SEIMO RINKIMAI
2011 M. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI
2008 M. SEIMO RINKIMAI
SUSIVIENIJIMAS “UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE”
 
  SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
 

 

2012-03-10 G.Mitrulevičius. Stepono Kairio ir kitų Lietuvos Tarybos kairiųjų vaidmuo priimant Vasario 16-osios Aktą


Gintaras Mitrulevičius, istorikas, SDMI ekspertas
2011-03-14

Ar buvo SSRS socializmas?

Abu  žemiau pateikiami tekstai, kaip  nurodoma jų pirmuosiuose puslapiuose, šiek tiek paredaguotais pavadinimais, su tam tikrais redakciniais pataisymais buvo spausdinti  (atitinkamai 2006 ir 2007-2008 metais) žurnale “Gairės”.

Abu tekstai skirti, mano manymu,  tiek istoriškai, tiek politologiškai, tiek politiškai svarbiam (ypač save laikantiems socialdemokratais) klausimui – socialdemokratijos santykiui su XX-ojo amžiaus sovietiniu komunizmu.

Kaip žinia, postkomunistinėje Lietuvoje plačiojoje visuomenėje, viešąjame diskurse, žodis socialdemokratai daug kam  asocijuojasi su žodžiu komunistai. Dalis net ir tų, kurie pagal išsilavinimą tarsi turėtų įsivaizduoti koks buvo (ir turėtų būti) socialdemokratijos ir ((pro)sovietinio) komunizmo santykis, vis tiek netgi ne  tik ekskomunistinę socialdemokratiją laiko giminingu sovietiniam komunizmui ideologiniu – politiniu judėjimu, nepaisant to, kad  sovietinis komunizmas vedė tikrą idėjinį politinį karą prieš socialdemokratiją, o savo ankstyvuosiuose –  lenininio  bolševizmo-stalinizmo laikotarpiuose  Rusijoje vykdė represijas ir terorą prieš socialdemokratus, t.y.  juos naikino ir  fiziškai (apie tai galima rasti daug info represijoms prieš socialistus skirtam “Memorial” organizacijos tinklapyje   http://socialist.memo.ru). Socialdemokratai represuojami buvo ir stalinistinio tipo komunistiniuose režimuose po Antrojo pasaulinio karo Vidurio Rytų Europos šalyse.

Gi socialdemokratai,  kaip visiems besidomėjusiems kažkiek tai yra žinoma ir kaip parodau  rekonstruodamas jų poziciją, nuostatas SSRS santvarkos, režimo, praktinės politikos, ideologijos atžvilgiu tikrai pakankamai neigiamai vertino tokius “socializmo statybos” metodus, kokie kad buvo naudojami Lenino bolševikų, stalinistų ir vėlesnių jų įpėdinių.

Manyčiau, kad viena iš pokomunistinės lietuviškosios (vadinamosios atsikūrusios – “istorinės”) socialdemokratijos (visų su ekskomunistais susijungusios jos dalies, nekalbant jau apie ekskomunistinės kilmės socialdemokratiją (“socialdemokratiją”?)) ideologinės tapatybės krizės (permanentiškai krizinės  ideologinio identiteto situacijos XXI a. pradžioje), o taip pat ir  šią krizinę situaciją  itin pagilinusio ir socialdemokratijos tiek sampratos, tiek turinio transformaciją sąlygojusio 2001 m. LSDP ir LDDP susijungimo pasekmių priežasčių yra  nesugebėjimas užimti iš socialdemokratinės ideologinės politinės tradicijos išplaukiančio santykio su SSRS santvarka ir su šios santvarkos santykiu su socializmu. Iš to išplaukė ir, mano (ir ne tik mano)  manymu, neteisingo – ideologinę socialdemokratijos tapatybę išplaunančio  santykio su laisvos rinkos kapitalizmu susiformavimą, privedusį prie tos situacijos, kuri klostėsi per porą dešimtmečių ir sąlygojo tai kokia šiuo metu yra socialinė – politinė situacija ir koks yra visuomenės santykis su ja. 

Taigi manau, kad  tekste “Ar buvo SSRS socializmas: istorinės socialdemokratijos atsakymai” aptariama problematika, bent jau socialdemokratams, turėtų būti įdomi ne tik pažintiniu istoriniu, bet ir  geresnio susivokimo atstovaujamo judėjimo ideologinėje tradicijoje bei ideologinės tapatybės požiūriu.

Ar buvo SSRS socializmas: istorinės socialdemokratijos atsakymai

Istorinės lietuviškosios socialdemokratijos nuostatos bolševizmo atžvilgiu moderniojo Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo laikotarpyje


Kasparas Dikšaitis,
LSDS specialus atstovas ryšiams su užsieniu
2009 m. gegužė

Apie Lietuvos komunistus ir kaip jie tapo „socialdemokratais“

Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje

Komunistų partijos -LKP(b)- veikla buvo laikoma nusikaltimu prieš valstybę, kadangi partija norėjo įvesti komunistinę santvarką, buvo priešinga Lietuvos nepriklausomybei bei siekė Lietuvą prijungti prie TSRS.  LKP (b) veikla reiškėsi Lietuvoje nelegaliai.

1918 m. spalio 1-3 d. „(…) įkurta LKP (ji tuomet dar vadinosi Lietuvos-Baltarusijos komunistų partija,  – LBKP(b), o nuo III suvažiavimo, įvykusio Karaliaučiuje 1921 m. spalių  mėn. 24-29 d., buvo jau vadinama Lietuvos komunistų partija -LKP(b) -, kadangi Lietuvos-Baltarusijos tarybų socialistinės respublikos idėja buvo jau žlugusi – aut.)  iš tikrųjų buvo ne savarankiška, o Rusijos komunistų partijos (bolševikų) padalinys. Ją įkūrė pasiuntiniai iš Maskvos. Po pusmečio, 1919 m. kovo 19-23 d., Maskvoje įvykusiame RKP(b) VIII suvažiavime LKP, taip pat ir Ukrainos, Latvijos komunistų partijų centro komitetams oficialiai buvo suteiktos tik partijos sričių komitetų teisės. Jie buvo pavaldūs RKP(b) CK. Tad neatsitiktinai LKP pirmieji vadai – V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kiti agitavo už Lietuvą socialistinės Rusijos sudėtyje, kvietėsi Raudonąją armiją (nors ji žygiavo ir nekviesta), kad užgniaužtų lietuvių tautos siekimą laisvės ir nepriklausomos valstybės. Lietuvių bolševikams padėti buvo atsiųsta beveik 18 tūkst. raudonarmiečių, kurie kovojo prieš lietuvius savanorius“, rašo istorikas Algimantas Liekis apybraižoje „LKP agonijos kronika“, 1996, p. 100-101. 1921 metų vasarą, Maskvos nurodymu, LKP formaliai „(…) atsiskyrė nuo RKP(b) ir įstojo į Komunistų internacionalą (Kominterną) tariamai savarankiškos sekcijos teisėmis“ (A. Liekis, ten pat). Šiuo žingsniu siekta išvengti tolimesnio susikomprimitavimo pasaulio opinijoje.

Raudonajai armijai 1940 metais birželio 15 okupavus Lietuvą, LKP(b) tapo tiesiogiu VKP(b) (nuo 1952 – TSKP) padaliniu. 1952.10.14 iš partijos pavadinimo išbrauktas žodis „bolševikų“. Lietuvos okupacijos metais LKP kolaboravo su okupantais, bet apie tai vėliau.

LKP atsiskyrimas nuo TSKP ir „scenarijus“ Lietuvai

Su tikslu sėkmingai dalyvauti  būsimuose AT  rinkimuose Lietuvoje, t.y. laimėti daugumą, LKP 1989 metais atsiskyrė nuo TSKP  ir 1990 metais gruodžio 8 d.  neeiliniame suvažiavime priėmė sekantį nutarimą:

„Pakeisti Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Toliau ją vadinti Lietuvos demokratine darbo partija“. Tuo nebuvo įkurta nauja partija, o tik  reorganizuota Lietuvos komunistų partija (LKP). (žr. G. Kirkilo  interviu žurnalui „Sojuz“ 1991 metais). Tokio nutarimo priėmimo priežastimi buvo matomai komunistų vardo nepopuliarumas atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Dalis LKP narių, daugumoje rusai ir lenkai, nesutiko balsuoti už atsiskyrimą nuo TSKP. Jie – „LKP ant TSKP platformos“ arba dar vadinama ir „naktine“ partija – savo CK sekretoriumi išsirinko Mykolą Burokevičių. Kadangi ši LKP TSKP platformoje aktyviai priešinosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymui, ji  buvo 1991 m. uždrausta, o M. Burokevičius už antivalstybinę veiklą 1999 metais nuteistas kalėti 12 metų. ET paprašius, paleistas  iš kalėjimo 2006 metais.

Apsistokime kiek ilgiau prie „atsiskyrimo“ motyvų.

Skaityti visą tekstą


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2009-04-02 

Kas yra socialdemokratų partija: Stepono Kairio ir jo vadovaujamos  tarpukario LSDP atsakymai.

 2009 m. sausio pradžioje suėjo 130 metų nuo  Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo akto – 1918 m. vasario  16 -osios akto signataro ir vieno iš pagrindinių jo autorių bei žymiausio XX a. Lietuvos socialdemokrato Stepono Kairio gimimo. S.Kairys buvo ne tik ilgametis istorinės LSDP  politinis lyderis. Jis buvo ir pagrindinis istorinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologas. Tad šiandien, kuomet gana daug ir pagrįstai kalbama ir diskutuojama apie šiandieninės postkomunistinės lietuviškosios socialdemokratijos  ideologinės tapatybės bei santykio su ideologine – politine socialdemokratijos tradicija problemas, labai pravartu būtų prisiminti ir aktualizuoti S. Kairio  ir jo vadovaujamos  istorinės LSDP  atstovautą ir plėtotą socialdemokratijos sampratą. Čia šiame tekste  pristatydami tai, kaip į klausimą „kas yra socialdemokratų partija ?“  atsakė S.Kairys ir jo vadovaujama istorinė LSDP, prisiminsime vieną iš šios sampratos sudedamųjų dalių, kurią, akivaizdu, galime laikyti aktualia ir šiandienos Lietuvos socialdemokratams.
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2009-03-10

Socialdemokratai 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo procese (1920-1922 m.)

2007 metų rugpjūčio 1 dieną suėjo 85 metai nuo pirmosios nuolatinės tarpukario Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo. Šia proga pažvelkime į tai kokių nuostatų Konstitucijos priėmimo procese laikėsi to meto Lietuvos socialdemokratai. Tai tarp kitko padėtų geriau pažinti ir suvokti ir to meto Lietuvos socialdemokratų ideologines – politines nuostatas apskritai. Kitaip sakant tai  turėtų padėti geriau pažinti istorinės lietuviškosios socialdemokratijos politinės minties tradiciją.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ

Pilnas šio teksto variantas su nuorodomis – išnašomis  yra išspausdintas žurnalo „Gairės“ 2007 m. Nr.: 7.-P.32-39 .; Nr.: 8.-P.26-35.


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2008-10-24 

Čia pateikiamas tekstas buvo išspausdintas 2006 m.  žurnale „Gairės“, Nr.: 12.   

Lietuvos socialdemokratų politika III Seimo darbo metu (1926-1927 m.)

Lietuvos socialdemokratams III Seimo rinkimų rezultatai  buvo geriausias  jų pasirodymas tarpukario Lietuvos Respublikos Seimų rinkimų istorijoje. Socialdemokratai kartu su kita kairiąja to meto Lietuvos partija – Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga (LVLS) po minėtų rinkimų suformavo pirmąją Lietuvoje vien iš demokratinių  kairiųjų partijų sudarytą valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Nuo pat pirmųjų III Seimo posėdžių naujoji valdančioji dauguma ir ypač į ją įeinanti LSDP frakcija ėmėsi ryžtingų žygių šalies politinio gyvenimo demokratizacijos kryptimi. Tačiau  visa tai sukėlė didelį dešiniosios opozicijos nepasitenkinimą, kurio apogėjus buvo valstybinis perversmas ir autoritarinio režimo įvedimas Lietuvoje.
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2008-08-26

Apie socialdemokratinę Gruzijos Respubliką, bolševikinės Rusijos  įvykdytą jos užpuolimą ir užgrobimą 1921m. bei istorinių Lietuvos  socialdemokratų požiūrį į visa tai.

Šiandien, 2008 m. rugpjūtį, vykstant kariniam Rusijos ir Gruzijos konfliktui, Rusijos armijai įsiveržus į Gruziją ir iškilus pavojui pastarosios suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, yra pravartu prisiminti  kai kuriuos  istorinius Rusijos ir Gruzijos santykių aspektus, kaip kad, pavyzdžiui, 1921 m. tuometinės bolševikinės Rusijos įvykdytą socialdemokratų tuo metu valdomos Gruzijos užpuolimą ir jos teritorijos užėmimą ir, kadangi šis tekstas yra publikuojamas socialdemokratinės partijos internetiniame tinklapyje, prisiminti, kaip visa tai vertino to meto Lietuvos socialdemokratai.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas

Socialdemokratai Lietuvos valstybingumo (at)kūrimo idėjos atgimimo procese (XIX a. pabaiga – 1918 m.)

Šių – 2008-ųjų vasario 16d. suėjo 90 metų nuo priėmimo Lietuvos Nepriklausomybės Akto, laikytino, anot teisininko D.Krivicko, „svarbiausiu, pagrindiniu ir pirminiu XXa. antrame dešimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybės  teisės šaltiniu“ bei „dokumentu, kuriuo iš esmės remiasi pats moderniosios Lietuvos valstybės buvimo faktas“.  Minėtoji sukaktis yra puiki proga pažvelgti į atskirų lietuvių politinių jėgų vaidmenį Lietuvos valstybingumo idėjos atgimimo bei valstybingumo atkūrimo procesuose. Tad šiame straipsnyje glaustai pažvelgsime į pirmąją lietuvių politinę partiją – Lietuvos socialdemokratų partiją –LSDP sukūrusios lietuviškosios socialdemokratijos  vaidmenį minėtuose procesuose laikotarpyje nuo XIXa. pabaigos iki 1918 m. rudens.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ

 
   
  Į viršų  
     
     
© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt