į pagrindinį Rašykite mums
 
 
KAS YRA LSDS?
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
SKYRIAI INFORMUOJA
PROGRAMA
IŠSAUGOTI NE TIK LIETUVOS VARDĄ
ISTORIJA
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
IN MEMORIAM
MŪSŲ BIČIULIAI
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
KONTAKTAI
VADOVAI
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
FACEBOOK
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
  PRANEŠIMAI, DISKUSIJOS
  EKSPERTAI
  KONTAKTAI
  PRAŠOME PAREMTI
2012 M. SEIMO RINKIMAI
2011 M. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI
2008 M. SEIMO RINKIMAI
SUSIVIENIJIMAS “UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE”
 
  SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
 
 

SDMI įkurtas 2005 m. sausio 13 d.
Instituto steigėja yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos taryba.

Socialdemokratinės vertybės Europoje turi gilias tradicijas. Lietuva tapo ES nare. Tačiau iki šiol mūsų valstybėje nebuvo institucijos, kuri analizuotų ir teiktų išvadas bei pasiūlymus valstybės, visuomenės gyvenimo, ekonominiais, socialiniais klausimais iš europinių socialdemokratinių pozicijų. Šių metų pradžioje įsikūrusi ne pelno siekianti, visuomeninė įstaiga – Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) dirba būtent šia kryptimi. Jis siekia visuomenei naudingos veiklos švietimo, informacinių, mokymo paslaugų teikimo, analizės, informacijos apie ekonominio-socialinio pobūdžio mokslinius tyrimus skleidimo, diskusijų, seminarų, konferencijų organizavimo, pilietinės visuomenės formavimo bei aktyvinimo ir kitose srityse.


SOCIAL-DEMOCRATIC IDEA INSTITUTE (SDII) 

Social-democratic values have old traditions in Europe. Lithuania became the member of the EU. However, until now there were no institution which analyses and submits findings and offers on state, public life, economic and social issues from the stand point of the European social-democracy in our country. In the beginning of the year Social-democratic (SDII)  Idea Institute has been established as a non-profit public organisation and it works on these issues. It seeks for provision and analysis of education, information and training services, useful for the society, spread of economic and social scientific research, arrangement of discussions, seminars, conferences, formation of civic society and activity development in other spheres.

 

 

 

2013-05-08

Siūlome Jūsų dėmesiui 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. žurnale “Gairės” spausdintą istoriko, MRU dėstytojo, SDMI eksperto Gintaro Mitrulevičiaus straipsnį “Steponas Kairys apie socializmo ir bolševizmo santykį”.

G.Mitrulevičius. Steponas Kairys apie socializmo ir bolševizmo santykį


Lietuvos socialdemokratijos 115-os metų sukakties paminėjimas

Socialdemokratinės minties institutas rengia 115-os metų socialdemokratijos susikūrimo Lietuvoje (1896-2011 m.) sukakties paminėjimą.

Renginys vyks 2011 m. balandžio 28 d. (ketvirtadienį) Kaune, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus salėje, Vytauto pr. 52. Pradžia 17.30 val.

DARBOTVARKĖ

17.30 Įžanginis žodis
Arvydas Akstinavičius, SDMI valdybos pirmininkas

17.40 Socialdemokratijos ideologinė tapatybė: istorija, tradicija, šiandiena, iššūkiai
Gintaras Mitrulevičius, istorikas politologas,  SDMI visuomeninis ekspertas

18.20 Ekonominiai reiškiniai socialdemokratiniu aspektu
Jonas Valatka, ekonomistas,  SDMI visuomeninis ekspertas

18.45 Pranešėjų atsakymai į klausimus, pasisakymai, diskusija

20.00  Baigiamasis žodis


Šiandieninės socialdemokratijos iššūkiai

2011 m. sausio 22 d. Vilniuje įvyko Socialdemokratinės minties instituto organizuota konferencija „Socialdemokratija XXI a. pradžioje: iššūkiai ir ideologinės tapatybės problemos“. SDMI visuomeninių ekspertų tarybos pirmininkas Gintaras Mitrulevičius, kalbėdamas apie XXI a. pradžios socialdemokratijos raidos problemas pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu – ideologinės tapatybės išlaikymas arba pritaikymas dabartiniam laikmečiui. Savo pranešime G.Mitrulevičius pažymėjo, jog 2005 m. LSDP įgyvendino liberalų ir konservatorių mokesčių politiką, o pats Algirdas Brazauskas nebuvo socialdemokratas. Jo ir vėliau Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė vykdė dešiniąją neoliberalią politiką.

SDMI ekspertas, MRU profesorius Gediminas Davulis atkreipė dėmesį, kad pats socialdemokratijos pavadinimas atspindi du aspektus – socialinio teisingumo ir demokratinės valdymo formos. Socialinio teisingumo principas visgi turi pirmenybę, kadangi jis nulemia demokratijos esmę, o jo nebuvimas sudaro sąlygas įsigalėti stambiam kapitalui, kuris savo ruožtu kelia realią grėsmę pačiai demokratijai.

SDMI ekspertas Arvydas Guogis savo pranešime „Iššūkiai socialdemokratijai šiuolaikiniame pasaulyje: daugiau klausimų negu atsakymų“ konstatavo, kad Lietuva 1990 metais pateko ne į stiprėjantį socialine prasme klubą, o į palaipsniui „užleidžiantį savo pozicijas“. Docentas atkreipė dėmesį, jog Europoje piliečiai per rinkimus vis rečiau remia socialdemokratiją ir, jeigu nebus pasiektas kardinalus socialdemokratijos atsinaujinimas, jai gręsia palaipsnis lėtas „apmirimas“. Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad būtina akcentuoti darbdavių – dirbančiųjų santykių problemas, kurios Lietuvoje įgijo grėsmingą mąstą.

NVO DEMOS kritinės minties instituto vadovas profesorius Andrius Bielskis, kalbėdamas apie naujos kairės aktualumą XXI a., pastebėjo, jog kuomet sakoma, kad nevartokime kapitalizmo sąvokos, tai elementariai norima neleisti kalbėti ir analizuoti. Pasakymai, jog neaktualu kalbėti apie kapitalizmą tiesiog yra brutuali ir vulgari klišė. Nevaldomas pelno siekis, fantastiškai augant korporacijų vadovų ir įmonių pelnams, kai eilinių darbuotojų atlyginimai didėjo tik minimaliai, ir yra XX a. antros pusės neoliberalizmo įsitvirtinimo ekonominės ir socialinės pasekmės. Anot A.Bielskio, emigracija, kylantis rasizmas – pagrindinės problemos, kurias turi suvokti kairieji. Jei to nesuvoksime – neišvengiamai laimės neoliberalai.

SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius savo pranešime per socialdemokratinę prizmę palygino padėtį Lietuvoje ir Europoje. Mūsų atsilikimą nuo Europos, pirmiausia mąstymo ir valdžios sprendimų prasme, rodo tai, kad ten net dešiniosios partijos ypač krizės sąlygomis daro tai, kas labiau būdinga kairiesiems – didina valstybės vaidmenį, valstybė kišasi į problemų sprendimą, mokesčių politika mažinama socialinė atskirtis, nebijant didinti mokesčių naštos kapitalui ir turtingiesiems. Taigi, Europoje konservatoriai, liberalai kartais reiškiasi kaip socialdemokratai, tuo tarpu Lietuvoje to nedaro net partija turinti socialdemokratų pavadinimą – LSDP. Europoje socialdemokratija gyvuoja realiame gyvenime, Lietuvoje gi – tik virtualioje erdvėje. A.Akstinavičius išskyrė du aiškiai suformuotus požiūrius į kairiosios politikos padėtį mūsų šalyje: LSDP teigimu – socialdemokratija Lietuvoje jau įtvirtinta, LSDS nuomone – per 20 nepriklausomybės metų kairiosios politikos praktiškai nebuvo. Anot pranešėjo, XXI amžiaus pirmame dešimtmetyje socialdemokratijos atžvilgiu buvo padarytos dvi niekšybės: 2001 m. sausio 27 d. įvykdytos LDDP-LSDP jungtuvės ir septynerių metų (2001-2008 m.) A.Brazausko ir G.Kirkilo valstybės valdymo laikotarpis, kuomet buvo naikinami visi trys socialdemokratijos principai – laisvė, teisingumas, solidarumas.

Po pranešimų konferencijos dalyviai karštai diskutavo su pranešėjais, pasisakė D.Kirvelis, T.Bakučionis, D.Paukštė, J.Valatka, J.Patriubavičius, B.Genzelis, E.Koršunovas. Konferencijos išvada buvo vieninga – socialdemokratinės politikos būtinumas Lietuvoje ypatingai aktualus ir visomis išgalėmis reikia siekti, kad ji pagaliau pradėtų realiai įsitvirtinti.

SDMI informacija


VYKS KONFERENCIJA

2011 m. sausio 22 d. (šeštadienį) Vilniuje,  Vilniaus mokytojų namų Mažojoje salėje (Vilniaus g. 39, II aukštas) vyks konferencija

SOCIALDEMOKRATIJA XXI a. PRADŽIOJE: IŠŠŪKIAI IR IDEOLOGINĖS TAPATYBĖS PROBLEMOS

 

 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ:

 

11.00 Konferencijos atidarymas

11.10 Socialdemokratijos raidos problemos XXI a. pradžioje

Gintaras Mitrulevičius,  SDMI visuomeninis ekspertas, MRU

 

11.40 Demokratija ir savivalda per socialdemokratijos prizmę

Gediminas Davulis, SDMI visuomeninis ekspertas, MRU

 

11.55 Iššūkiai socialdemokratijai šiuolaikiniame pasaulyje: daugiau klaustukų negu atsakymų

Arvydas Guogis, SDMI visuomeninis ekspertas, MRU

 

12.10 Naujos kairės aktualumas XXI amžiuje

Andrius Bielskis, NVO DEMOS kritinės minties institutas

 

12.25 Socialdemokratų misija dabartiniu laikotarpiu

Arvydas Akstinavičius, SDMI valdybos pirmininkas

 

12.40 Pranešėjų atsakymai į klausimus, diskusija, pasisakymai

14.00  Konferencijos uždarymas


Vyko diskusija socialiniais klausimais

2010-09-30 įvyko Socialdemokratinės minties instituto organizuota diskusija – seminaras socialinėmis temomis – Sodros pertvarka, pensijų reformos nagrinėtos alternatyvos ir pasirenkami būdai, privačių pensinių fondų likimas, darbo biržų struktūrinė ir funkcinė pertvarka, darbo rinka.

SDMI ekspertai, JDJ nariai, kiti svečiai išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrės Audros Mikalauskaitės ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėjos Dianos Jonėnienės informaciją. Tiek ministerijos, tiek visos Vyriausybos, taip pat ir Seimo darbas diskutuotomis temomis sulaukė daug kritinių pastabų ir vertinimo.

Dr. Arvydo Guogio nuomone, jokia reforma negalima laikyti ketinimų dalį pensijos mokėti ne iš Sodros, o iš Valstybės biudžeto. Tai tėra tik pinigų perdėliojimas iš vienos kišenės į kitą. Darbo rinkos, užimtumo ir Darbo biržos veiklos klausimais nemažai pastabų ir pasiūlymų išsakė dr. Jonas Jagminas. Anot jo, pernelyg didelis dėmesys reformas (labai reikalingas) išgyvenančiai darbo biržai, atliekančiai iš esmės darbo rinkos negalavimų socialinės gydyklos vaidmenį, nukreipia dėmesį tik į pasekmes. Esama situacija darbo rinkoje liudija, jog valstybėje nėra darbo rinkos politikos. Pavyzdžiui, šalyje yra virš 300 000 bedarbių, o darbdaviai vis labiau skundžiasi, kad neranda reikiamų darbuotojų.  Lietuvoje nepateisinamai nuvertintas darbas, socialinių išmokų dydžiai ir darbo pajamos pavojingai suartėjo. Tai, kad virš ketvirčio dirbančiųjų versle gauna tik minimalų mėn. uždarbį, vienas iš esminių nesveikos darbo rinkos požymių. SDMI visuomeninis ekspertas taip pat pastebėjo, kad nuo 2005 m. socialiniai rodikliai vis prastėjo, todėl vėlesni duomenys net nėra teikiami.

Romualdas Kacevičius apgailestavo, kad  viešojoje erdvėje ir valdžios sprendimuose dominuoja tik LLRI siūlymai. Kitokia gi nuomonė, taip pat ir SDMI, yra ignoruojama.

SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pažymėjo, jog Sodros padėčiai pagerinti ypatingos reformos nereikia. Visų pirma būtina, kad dalis Lietuvos piliečių turėtų galimybę ir norą grįžti į tėvynę, sudaryti žmonėms galimybę dirbti gaunant padoresnį atlygį už darbą. Taip pat imtis ryžtingų priemonių ir veiksmų prieš atlyginimus „vokeliuose“. Tam turėtų dirbti viena linkme ne viena ministerija ar įstaiga, o visos už tai atsakingos valdžios institucijos.

Apibendrindamas diskusiją A.Akstinavičius išreiškė viltį, kad bus atsižvelgta ir į Socialdemokratinės minties instituto  ekspertų išsakytas mintis, o ši diskusija pasitarnaus ir SDMI pozicijos suformavimui.


Vyks diskusija socialiniais klausimais

2010-09-30 (ketvirtadienį) Vilniuje, “Žinijos” draugijos salėje (Vilniaus g. 22, II aukštas) vyks Socialdemokratinės minties instituto rengiama diskusija-seminaras socialiniais klausimais:  Sodros pertvarka,  pensijų reformos nagrinėtos alternatyvos ir pasirinktas būdas,  privačių pensinių fondų likimas,  darbo biržų struktūrinė ir funkcinė pertvarka,  darbo rinka.

Diskusijoje dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Audra Mikalauskaitė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėjai, specialistai, SDMI ekspertai.

Pradžia 17 val.


2010-09-14 įvyko SDMI ekspertų susirinkimas

2010-09-14 įvykusiame Socialdemokratinės minties instituto ekspertų susirinkime buvo aptartos SDMI veiklos perspektyvos, darbai iki 2010 m. pabaigos. Pasirinktos prioritetinės sritys šiuo laikotarpiui – socialinė politika, emigracija, energetika, mokesčių politika, 2011 m. valstybės biudžetas. Rugsėjo pabaigoje planuojamas seminaras pensijų reformos, sodros, užimtumo klausimais. Spalio 23 d. numatyta konferencija energetikos, o lapkričio mėnesį – 2011 m. valstybės biudžeto ir mokesčių politikos temomis. SDMI ekspertų susirinkimas priėmė kreipimąsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininką bei tarybos narius dėl nuomonių įvairovės didinimo visuomeninio transliuotojo eteryje:

 

LRT  tarybos pirmininkui Dainiui Radzevičiui

LRT tarybos nariams                                               

Šiuo metu Lietuvos informacinėje erdvėje, ypatingai privačiose žiniasklaidos priemonėse, ryškiai dominuoja vienos ir tik dešinės krypties gana šališka informacija, kuri dažniausiai skirta tik mažos, tačiau turtingesnės visuomenės dalies interesams užtikrinti.

Neadekvačiai didelę įtaką žiniasklaidos priemonėse turi Laisvosios rinkos institutas, formuojantis kraštutines liberalias, neretai jau niekur netaikomas, jokia praktika neparemtas ekonomines nuostatas. Tačiau jo atstovai – nuolatiniai Lietuvos televizijos ir radijo laidų dalyviai. Tuo tarpu socialdemokratinės vertybės Europoje turi gilias tradicijas. Manome,  kad jos būtinos ir Lietuvos tolimesnei sėkmingai raidai.

Nuo 2005 m. Lietuvoje veikia ne pelno siekianti, visuomeninė įstaiga – Socialdemokratinės minties institutas (SDMI). Pagrindinė veiklos sritis – visuomenės įvairiapusis švietimas, informacinių, mokymo paslaugų teikimas, analizės, informacijos apie ekonominio – socialinio pobūdžio mokslinius tyrimus skleidimas, diskusijų, seminarų, konferencijų organizavimas, pilietinės visuomenės formavimas ir kt. Instituto ekspertų grupę sudaro tiek mokslinius laipsnius, tiek didelę praktinę patirtį turintys ekspertai. Manome, kad padėtis susiklosčiusi žiniasklaidoje netenkina didelės visuomenės dalies lūkesčių, todėl prašome sudaryti sąlygas SDMI ekspertams dalyvauti poleminėse LRT laidose. Esame įsitikinę, kad nuomonių įvairovė visuomeninio transliuotojo eteryje – būtina sąlyga pilietinei visuomenei formuotis.

Arvydas Akstinavičius
Socialdemokratinės minties instituto valdybos pirmininkas
                                        


2010-06-22 įvyko SDMI ekspertų susirinkimas

Antradienį SDMI visuomeninių ekspertų tarybos nariai aptarė instituto nuveiktus darbus, kalbėjo apie naujo sezono planus. Pastebėta, kad krizės paprastai būna ne tik palankus metas politikos pokyčiams, bet ir dažnai pasirenkamas kelias išeiti iš krizės – socialdemokratinis, didinant valstybės įtaką. Susirinkimo dalyviai pažymėjo, kad būtina didinti socialdemokratinės minties instituto svorį visuomenėje bei daryti didesnę įtaką valdžios priimamiems sprendimams. Buvo diskutuota dėl Euro įvedimo ir Tarptautinio valiutos fondo veiklos. Iš esmės pasisakydami už euro įvedimą Lietuvoje, ekspertai sutarė, kad visų prima tai negali būti vien savitiksliu dalyku (euras tik priemonė, o ne tikslas), todėl būtina konkretesnė analizė, įvertinant visus pliusus ir minusus, kad visuomenei būtų pateikta kuo išsamesnė informacija. Sutarta, jog šiomis temomis SDMI ekspertai pratęs diskusiją artimiausiame susirinkime, kuris planuojamas rugsėjo 14 d.


Įvyko SDMI konferencija „Socialdemokratija ir verslas: partneriai ar priešai?“

2010 m. gegužės 22 d., vykusioje Socialdemokratinės minties instituto konferencijoje SDMI visuomeninis ekspertas, politologas istorikas Gintaras Mitrulevičius pastebėjo, kas vertinant socialdemokratijos ir verslo santykius socialdemokratinės ideologinės politinės tradicijos ir šiandienos kontekstu galima konstatuoti, kad buvo ir partnerystės ir ryškios priešpriešos momentų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius ne tik išreiškė LPK poziciją tam tikrais klausimais, bet ir kritiškai įvertino šiuo metu Lietuvoje stebimas neigiamas tendencijas. Pranešėjo nuomone, darbo santykių srityje blogas dalykas yra politikavimas, kuris pastaruoju metu aiškiai pastebimas siekiant liberalizuoti streikus. Daug kritikos valdžios struktūroms LPK viceprezidentas pareiškė dėl bankų politikos, monopolijų formavimosi ir pan. Kritines pastabas J.Guzavičius išsakė ir dabartinei LLRI veiklai. Anot pranešėjo, LPK griežtai pasisako prieš korupciją, šešėlinį verslą, laikosi nuostatos, jog mokesčius būtina mokėti visiems, tik jie turėtų būti mažesni.

Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Rytų ir Centrinei Europai Sergėjus Glovackas, oponuodamas LPK nuomonei pastebėjo, kad tikro streiko per 20 metų Lietuvoje taip ir nebuvo, o pagrindinė kliūtis – tam nėra sąlygų, t.y streikams palankesnių įstatymo normų. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad socialinio dialogo, socialinės partnerystės esmė yra dialoge tarp darbdavio ir darbuotojo, o ne kitų visuomeninių struktūrų. S.Glovackas pateikė atvejį, kai „Sweedbank“ neleidžia kurtis profsąjungai, nors švedų profsąjungiečių streikų fondų milijardinės lėšos laikomos būtent šiame banke.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen. direktorius Danas Arlauskas pažymėjo, kad yra stipriai manipuliuojama statistiniais rodikliais, kad kalbant apie skurdo mažinimą pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kaip stabdyti katastrofiškai didėjantį skurdo  procentą. Pranešėjas kritikavo M.Friedmano teoriją, jo idėjas, jog viskas turi būti privatizuojama, valstybė neturi kištis, o rinka tokia protinga, kad viską sureguliuoja pati. Šios idėjos ypač sėkmingai realizuojamos nestabilioje situacijoje, todėl jei nebus kontraargumentuojama jas propaguojančiam LLRI, tuomet ateis „Čikagos berniukai“, kurie ir diegs laisvosios rinkos idėjas. D.Arlauskas pastebėjo, kad LSDP savo politika tarnavo net ne stambiam kapitalui, o monopolinių struktūrų įsigalėjimui prekyboje, bankininkystėje, energetikoje ir t.t.

SDMI visuomeninis ekspertas Jonas Valatka kalbėdamas apie tai, koks turėtų būti socialdemokratų požiūris į Lietuvos verslo aplinką, palietė jautriausias sritis – prekybą, vaistų rinką, energetiką, transportą ir kt. Ką žmonėms reiškia neteisingi Vyriausybės sprendimai, J.Valatka paminėjo dividendų mokesčio sumažinimą nuo 20 proc. iki 15 proc. „Maxima“ valdytojai, sumažinę įstatinį kapitalą, išsimokėjo 4 mlrd. litų, o sumažintas dividendų apmokestinimas tokiu būdu įplaukas į biudžetą sumažino 200 mln. Lt.

SDMI visuomeninis ekspertas M.Romerio universiteto dėstytojas Romualdas Kacevičius savo pranešime „Kas skiria ir kas vienija socialdemokratiją ir verslą krizės sąlygomis?“ pateikė liūdną Lietuvos padėtį atspindinčią socialinės srities statistinę informaciją. R.Kacevičius pažymėjo, kad nei valdžia, nei verslas nenori socialdemokratinio modelio. Kalbėdamas apie teises ir pareigas pranešėjas pabrėžė, jog logiška turėtų būti, kad teises gauni tuomet, kuomet vykdai pareigas.

Diskusiją paaštrino SDMI visuomeninio eksperto, M.Romerio universiteto docento Arvydo Guogio replika verslo atstovams, kad jie visiškai nesiremia nei Socialdemokratinės minties instituto teikiamais siūlymais,  analize, specialistais, nei moksliniu potencialu. LPK viceprezidentas J.Guzavičius sutiko, kad tiek SDMI, tiek LSDS pozicija dažniau turėtų rodytis žiniasklaidoje.

Apibendindamas diskusiją, SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pasidžiaugė, jog ši konferencija ne tik suteikė galimybę pasikeisti nuomonėmis, požiūriais, geriau pažinti vieniems kitus, bet parodė, kad šalia skirtumų gausos tarp socialddemokratų ir pramonininkų bei verslo darbdavių konfederacijų yra nemažai bendrų ar panašių nuomonių – tai kritiškas požiūris į korupciją, šešėlinį verslą, monopolijas – pirmiausia energetikoje, bankininkystėje, prekybos ir kitose srityse. A.Akstinavičius pažymėjo, jog socialdemokratai pritaria ir prieš keletą metų išsakytai LPK prezidento Bronislovo Lubio nuomonei, kad valstybinis monopolininkas yra mažesnė blogybė už privatų. Pramonininkų,verslo atstovams palinkėta būti  atviresniems ir drąsesniems, nebijoti SDMI išsakomos kitokios, alternatyvios laisvosios rinkos apologetams, nuomonės.


KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ

2010 m. gegužės 22 d. (šeštadienį) Vilniuje,  „Žinijos“ draugijos salėje (Vilniaus g. 22, II aukštas) Socialdemokratinės minties institutas rengia konferenciją “SOCIALDEMOKRATIJA IR VERSLAS: PARTNERIAI AR PRIEŠAI”.

DARBOTVARKĖ

11.00 Konferencijos atidarymas

PRANEŠIMAI:

11.10 Socialdemokratija ir verslas: socialdemokratinės ideologinės politinės tradicijos ir šiandienos kontekstai 

Gintaras Mitrulevičius,  SDMI visuomeninis ekspertas

 

11.25 Socialinis dialogas dabartiniame etape

Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas

 

11.40 Socialinės atskirties mažinimas verslo požiūriu

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen. direktorius

 

11.55 Koks turėtų būti socialdemokratų požiūris į Lietuvos verslo aplinką. Nuomonė

Jonas Valatka, SDMI visuomeninis ekspertas

 

12.10 Socialinė partnerystė tarptautiniu kontekstu

Sergėjus Glovackas, Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Rytų ir Centrinei Europai

 

12.25 Kas skiria ir kas vienija socialdemokratiją ir verslą krizės salygomis?

Romualdas Kacevičius, SDMI visuomeninis ekspertas

 

12.40 Kavos pertrauka

13.15  Pranešėjų atsakymai į klausimus, diskusija, pasisakymai

15.00  Konferencijos uždarymas


Tautinis identitetas: dvasingumas versus materialumas

Valstybės suverenumas, tautinis identitetas ir nacionaliniai interesai – tokiomis temomis padiskutuoti įvairių sričių intelektualus, mokslininkus, politikus ir visuomenės veikėjus 2010 m. gegužės 12-ąją sukvietė Socialdemokratinės minties institutas.
PLAČIAU


2010-04-27 įvyko SDMI diskusija dėl energetikos

Diskusijoje buvo išklausyta prof. Jono Gylio ir akademiko Antano  Kudzio informacija bei atsakymai į diskusijos dalyvių klausimus. Buvo aptarti Vyriausybės artimiausi planai bei praktiniai  veiksmai Lietuvos energetikos sektoriuje. Konstatuota, kad valdžia neturi energetikos strategijos, prioritetų taip pat nėra. Elektros sistemų sujungimo darbai tiek Švedijos tiek Lenkijos kryptimis juda nepatenkinamai lėtai. Atominės jėgainės statybos paruošimo darbai kelia daug abejonių, kad pasirinktas kelias geriausias Lietuvos elektros vartotojams. AB „Lietuvos energija“ reorganizacija, neturint pakankamos informacijos apie vykdomus veiksmus, taip pat kelia daug klausimų. Diskusija ir gauta informacija Socialdemokratinės minties instituto ekspertams suteikia galimybę ieškoti, rasti ir siūlyti reikalingus sprendimus energetikos srityje, naudingus Lietuvos žmonėms.

SDMI informacija


Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos pareiškimas

DĖL SAVIVALDOS REFORMOS EIGOS

2010-03-17
Vilnius

Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) ekspertų taryba nepritarė tiesioginių mero rinkimų įvedimo idėjai. Ją, ekspertų nuomone, klaidinančiai bandyta tapatinti su savivaldos reforma.

Socialdemokratinės minties instituto atlikta analizė ir siūlymai buvo pateikti Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei. Malonu, kad kai kurios valdžios institucijos įsiklausė į SDMI argumentus.

Atsižvelgdama į Europos vietos savivaldos chartiją ir pasisakydama už vietos savivaldos, kaip demokratinės valstybės raidos pagrindo plėtojimą, SDMI ekspertų taryba siūlo vykdyti esminę savivaldos reformą, pradedant nuo žemiausio, arčiausiai gyventojo esančio lygmens.

Suprasdami, kad tikra savivaldos reforma reikalauja platesnių ir gilesnių visuomenės, bendruomenių, ekspertų diskusijų, SDMI ekspertai siūlo šias principines nuostatas:

 

  1. Būtina apsispręsti dėl savivaldybių skaičiaus Lietuvoje. Vis tik pagal teritoriją ir gyventojų jose skaičių, savivaldybės Lietuvoje yra didelės. Tačiau, jeigu bus apsispręsta, kad žemiausias savivaldos lygmuo yra seniūnija, didinti savivaldybių skaičiaus nereikės, nes vietinės valdžios priartinimo prie gyventojų klausimą spręs savivaldybėje nustatytas seniūnijų skaičius.
  2. Šiuolaikiniai valdymo principai reikalauja, kad savivaldos reforma turėtų prasidėti nuo žemiausio savivaldos lygmens – seniūnijos.
  3. Seniūnai turėtų būti renkami tiesiogiai. Seniūnija turi turėti savo minimalų biudžetą, kurio išlaidas tvarkytų kartu su vietos gyventojų atstovais savarankiškai.
  4. Seniūnų rinkimus įteisinti mažoritarinės (balsuojant už asmenis) sistemos principu. Tai būtų visuomenės aktyvumo išbandymas.
  5. Seniūnijų tarybas formuoti visuomeniniu principu.
  6. Savivaldybių priežiūrą turi vykdyti nepriklausomas kontrolierius.
  7. Įtraukiant piliečius į vietinių reikalų tvarkymą, teisės aktuose turi būti numatyti atvejai, kada yra seniūnijoje ar savivaldybėje rengiami privalomi referendumai ar konsultacinės apklausos.


Apie konferenciją savivaldos klausimais

2010-02-27, šeštadienį Vilniuje įvyko Socialdemokratinės minties instituto organizuota konferencija: „Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos“.

Pradėdamas konferenciją, SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pažymėjo, kad viešojoje erdvėje savivaldos reforma tapatinama tik su tiesioginių merų rinkimų įvedimu. Apart dviejų Vyriausybės pateiktų vietos savivaldos modelių, kuriuose ir numatyti tiesioginiai merų rinkimai, kitos alternatyvos nesvarstomos. Galima manyti, kad taip parlamentinės partijos siekia įsitvirtinti ir įtvirtinti savo atstovus vietose. Tokie siekiai nieko bendro neturi su tikrąja savivaldos reforma ir kelia grėsmę antrąja oligarchizacijos banga.

LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas dr. Algirdas Astrauskas įvertino vietos savivaldybės, vietos savivaldos ir vietos savivaldos sistemos sampratas, apžvelgė vietos savivaldos sistemos Lietuvoje dabartiniu metu situaciją ir problemas, pateikė nuomonę dėl jos tobulinimo galimybių.

SDMI visuomeninių ekspertų tarybos pirmininkas Gintaras Mitrulevičius kalbėjo apie ideologinius istorinius savivaldos aspektus per socialdemokratinę prizmę.

Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriaus pirmininkas Juozas Žilinskas pažymėjo, kad valdžia nesiskaito su piliečiais, kurie yra nušalinti nuo problemų sprendimo ir praktiškai negali daryti įtakos valdžios veiksmams. Ši problema yra aktuali ir savivaldybėse, todėl, pranešėjo nuomone, tiesioginiai merų rinkimai ją dar paaštrins ir dar labiau padidins atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Profesoriaus įsitikinimu, savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiai turi būti aktyvūs ne tik kaip rinkėjai, bet ir kaip rinkimų dalyviai. Jo nuomone, taip būtų galima bandyti sustabdyti Seimo partijų savivalę. JDJ partneriais artėjančiuose rinkimuose J.Žilinskas matytų Socialdemokratų sąjungą.

Savo pranešime „Tiesioginiai mero rinkimai: grėsmės demokratijai ir piliečių interesams“ profesorius Saulius Arlauskas atkreipė dėmesį į dar vieną rimtą pavojų – tiesiogiai renkant merus, nėra numatyti nei kontrolės, nei sankcijų mechanizmai. Be jų tiesiogiai rinkti merai gali tapti nevaldomais ir neatsakingai valdančiais karaliukais.

SDMI visuomeninis ekspertas dr. Arvydas Guogis savo pranešime apžvelgė naujosios viešosios vadybos ir viešojo valdymo reikšmę, taip pat jų svarbą savivaldybių tarybų veikloje.

Apie savivaldos reformos imitaciją, visuomenės, bendruomenių nuomonės ir siūlymų ignoravimą bei konkrečių, piliečių interesus tenkinančių sprendimų vengimą kalbėjo Trakų bendruomenės pirmininkė Nijolė Dočkuvienė, „Santalkos“ atstovas Romualdas Lankas, kiti konferencijos dalyviai.

Šios konferencijos dvasia atsispindi priimtoje rezoliucijoje bei SDMI ekspertų išvadoje „Dėl LRV parengto Vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“.

Kovo 6 d. Vilniuje vyks SDMI ekspertų tarybos susirinkimas.

Konferencijos akimirkos:


Angelijos Rancevienės nuotraukos

SDMI informacija


Socialdemokratinės minties instituto konferencijos

“Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos”

 

R E Z O L I U C I J A

Vilnius

2010-02-27

Neužilgo Kovo 11 švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Ši data mums ypatingai brangi. Brangi ne tik tuo, kad gyvename nepriklausomoje šalyje, bet ir tuo, kad Lietuva tapo visateise demokratinės Europos dalimi.

Lietuva įžengė į demokratinę Europą. Bet ar Europos demokratija įžengė į mūsų namus, į mūsų šalį?

Konferencijos “Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos” dalyviai su nerimu konstatuoja, kad demokratijos plėtotė Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėjomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose vakarų Europos šalyse.

Mūsų negali nejaudinti jau kone tradicija tapęs  valdžios neatsakingumas rinkėjams. Žmonės eina į rinkimus su viltimi, kad nauja valdžia, naujas Seimas, Vyriausybė ar savivaldos institucijos  pagaliau bus kitokie, kad užkirs kelią korupcijai, piktnaudžiavimams valdžia, kad atsakingai spręs ekomonines, socialines ir kitas opias žmonių gyvenimo problemas.

Deja taip nėra. Nusivylimas valdžia ir valstybės valdžios įstaigomis tik stiprėja. Bet ar dėl viso to kalta pati demokratija? Gal kalta ne demokratija, bet tai kaip mes išnaudojame demokratijos galimybes?

Lietuvos žmonių noras dar aktyviau dalyvauti politikoje, demokratiniu keliu rinkti ne tik Seimo, savivaldybių narius ar šalies Prezidentą yra svarbiausia demokratijos sąlyga. Bet mes negalime nepastebėti, kad demokratiškomis žmonių nuotaikomis kai kada galima pasinaudoti ne žmonių, bet politinių ir finansinių grupuočių labui. Būna atvejų, kai pačių demokratiškai nusiteikusių žmonių balsai virsta instrumentu tam, kad įsitvirtinti valdžioje, tapti nepakeičiamu ir pačią demokratiją paversti jos karikatūra.

Būtent tokį pavojų mes įžvelgiame planuose papildyti Konstituciją ir jau kitais metais organizuoti tiesioginius merų rinkimus. Nors demokratiniuose rinkimuose išrinktas meras ir bus tiesioginis žmonių atstovas, bet jis kartu bus nepakeičiamas savivaldybės vadovas visą jam skirtą keturių metų kadenciją. Ir jei jis dirbs blogai, netenkins žmonių lūkesčių, tai niekas negalės jam nieko padaryti, o rinkėjai privalės kęsti nevykusį valdymą ir kantriai laukti najų rinkimų. Sekančiuose mero rinkimuose pergalę švęs nebūtinai geresnis kandidatas, bet greičiausiai tas, kuris rinkiminei kampanijai bus sukaupęs didesnius finansinius resursus.

Konferencijos dalyviai giliai įsitikinę, kad vykdant demokratines reformas, būtina visapusiškai atsižvelgti į jų sukeliamas pasekmes. Deja, apie tai, kokias pasekmes sukels tiesioginiai merų rinkimai, viešai beveik nediskutuojama. Praktiškai nesitariama nei su piliečiais, nei su specialistais. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kad demokratinės reformos mūsų šalyje neretai vykdomos nedemokratiškai.

Mes vis dėlto tikime, kad Lietuvos Respublikos Seime susiformuos grupė Seimo narių, kurie susimastys, ką realiai demokratijai duos tiesioginiai mero rinkimai ir viešai pasakys savo svarų žodį. Mes manome, kad tiesioginiai mero rinkimai virs valdžios uzurpavimo instrumentu savivaldos lygyje ir taps grėsme tiek demokratijai, tiek ir žmonių teisėtiems interesams.

 Konferencijos dalyviai


2010 m. vasario 27 d. (šeštadienį) Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks SDMI organizuojama konferencija

SOCIALDEMOKRATIJA IR SAVIVALDA: DIDESNIO DEMOKRATIŠKUMO IR EFEKTYVUMO PAIEŠKOS

PRANEŠIMUS SKAITYS:

Dr. Algirdas Astrauskas, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas: 
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje ir jos tobulinimo galimybės,

Gintaras Mitrulevičius, istorikas politologas, SDMI visuomeninis ekspertas:
Socialdemokratai ir savivalda: ideologiniai, istoriniai aspektai,

Prof. Juozas Žilinskas, Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriaus pirmininkas:
Visuomenė ir savivalda,

Prof. Saulius Arlauskas, SDMI visuomeninis ekspertas.:
Tiesioginiai mero rinkimai: grėsmės demokratijai ir piliečių interesams,

Dr. Arvydas Guogis, SDMI visuomeninis ekspertas::
Naujosios viešosios vadybos ir viešojo valdymo reikšmė.

Renginio pradžia 11 val.


Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos

I š v a d a

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto
„vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“

Vilnius
2010-02-06

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų taryba, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui teikiamus du alternatyvius vietos savivaldos modelius, įtvirtinančius tiesioginius mero rinkimus, jaučia savo pareigą viešai pareikšti Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybės vadovams, kad projektuojama savivaldos reforma privalo būti sustabdyta.

Dviejų savivaldos sistemų – amerikietiškosios ir europietiškosios – suliejimas į vieną reikštų tiesiogiai išrinkto mero konfrontaciją su taip pat rinkėjų išrinkta taryba, finansinių grupuočių, kurios rems konkrečius kandidatus į merus, įsigalėjimą.

 

Ypatingai jaudina tai, kad, įgyvendinus projektuojamą savivaldos reformą su tiesioginiais merų rinkimais, savivaldybių lygyje galime sukurti prielaidas neprognozuojamiems ir teisinėmis priemonėmis nevaldomiems politiniams procesams.

Atsižvelgiant į tai, siūlome Seimui nepritarti nei vienam iš pateiktų savivaldos modelių ir įpareigoti Vyriausybę iš naujo apsvarstyti savivaldos reformos tikslus ir principus.

Siūlome Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimui pritarti tik tokiai savivaldos reformai, kuri tenkintų šiuos pamatinius reikalavimus gerai suformuotam savivaldos modeliui:

1. Savivaldos institucijų veiklos maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams reikalavimą, kuris reiškia, kad esant neefektyviam ir neprofesionaliam valdymui turi egzistuoti procedūriniai teisiniai mechanizai, įgalinantys  kokybiškai valdymą atnaujinti.

2. Demokratinio atstovavimo reikalavimą, kuris reiškia, kad savivaldos darinių struktūra ir dydis turi būti tokie, jog kiekvienas savivaldybės bendruomenės narys būtų atstovaujamas taip, kaip nusako LR Konstitucijos 33 str. ir Lietuvos ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtinti principai.

3. Darnaus valdymo reikalavimą, kuris reiškia, kad valdymo sistemai negali daryti įtakos dirbtinai kuriami konfliktai.

4. Valdymo skaidrumo reikalavimą, kuris reiškia, kad turi egzistuoti teisiniai mechanizmai, įgalinantys užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimams valdžia.

5. Valdymo kolegialumo reikalavimą, kuris reiškia, kad efektyvaus valdymo siekiama ne vienasmeniškais autoritariniais metodais, bet kūrybiškai panaudojant visus žmogiškus išteklius.

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos atlikta Vyriausybės teikiamų modelių analizė, atsižvelgiant į aukščiau išvardintus reikalavimus, rodo, kad Vyriausybėje rengiant abu modelius visiškai nebuvo galvojama apie tai, kokias politines ir socialines pasekmes vieno ar kito modelio įgyvendinimas gali sukelti.

Siekdami pagrįsti savo poziciją, mes pateikiame galimų politinių ir socialinių pasekmių prognozę, jei vienas iš šių modelių bus įgyvendintas.

 Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio pirmoji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:

A)    Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: savivaldybės meru išrinkus  nevykusį asmenį ir šiam turint savivaldybės tarybos daugumos paramą, neefektyvus ir neprofesionalus valdymas gali tęstis visą mero funkcijai atlikti skirtą kadenciją.

B)     Pagal darnaus valdymo kriterijų: siūlomas modelis numato galimybes užtikrinti santykinai darnų mero ir jį remiančios tarybos daugumos darbą. Tai lemia mero tiesioginis vadovavimas tarybos veiklai. Opozicijos taryboje veiksmai (opozicijos galimybė inicijuoti mero atstatydinimą dėl pagrįstų ar nepagrįstų motyvų) gali būti mažai įtakingi.

C)    Pagal skaidrumo kriterijų: akivaizdu, kad tiesiogiai išrinktam merui, norint vykdyti savo funkcijas, būtina užsitikrinti daugumos taryboje paramą. Paprasčiausias būdas pasiekti šį tikslą – patraukti atskirus tarybos narius ar frakcijas į savo pusę žadamais postais, kitomis privilegijomis ar kokiais nors neskaidriais projektais. Tokiai neskaidriai mero ir jį remiančios daugumos veiklai taryboje kelią turėtų užkirsti opozicija, bet jos, kaip mažumos, pastangos atstatydinti merą labiausiai tikėtina, kad bus bevaisės. Kitų mechanizmų, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia ir užtikrinti valdymo skaidrumą, alternatyva nenumato.

D)    Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: tiesiogiai išrinktas meras, vadovaudamas tarybai, įgyja neproporcingai didelę galią. Materialiomis privilegijomis užsitikrinęs savo aplinkos paramą, jis praktiškai įgyja galimybes nekontroliuojamai ne tik vykdyti savo tiesiogines funkcijas, bet ir jomis kaip norima piktnaudžiauti. Yra didelė tikimybė, kad panaudojant savivaldybės resursus ir viešuosius ryšius net ir prastas meras sukurs visuomenėje mitą apie savo nepaprastus nuopelnus.

Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio antroji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:

A)    Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: atsižvelgiant į labai fragmentuotą politinę panoramą Lietuvoje, galima teigti, kad tiesiogiai išrinktas meras atstovaus politinę partiją, kuri turės santykinai nedidelės dalies rinkėjų paramą.

B)     Pagal darnaus valdymo kriterijų: opozicija, siekdama susireikšminti, išnaudos kiekvieną galimybę kritikuoti mero veiklą. Labai tikėtina, kad meras neretai neturės daugumos taryboje paramos. Konfliktai tarp mero ir tarybos politiniu pagrindu gali itin paaštrėti artėjant eiliniams mero ir savivaldybės tarybos rinkimams.

C)    Pagal skaidrumo kriterijų: taryboje susiformavusi įtakinga opozicija gali piktnaudžiauti savo padėtimi ir kritikuoti net ir labai argumentuotą ir viešą interesą ginantį mero sprendimą. Kita vertus, merui, siekiant kaip nors patraukti tarybos narius ar frakcijas į savo pusę, gali tekti pasirinkti neskaidrų kelią – siūlyti savo rėmėjams tam tikras privilegijas.

D)    Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: spaudžiant opozicijai, merui gali tekti tartis dėl priimamų sprendimų su visomis frakcijomis taryboje.

Šiuo metu, kai nėra susiformavusi pilietinė visuomenė, kai rinkimai vyksta nedemokratiškai ir neskaidriai, kol egzistuoja dabartinė partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarka, tiesioginių mero rinkimų klausimas yra akivaizdžiai per ankstyvas. Tikslinga pirmiausia įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos vardu prof. Saulius Arlauskas

Socialdemokratinės minties instituto valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius


Įvyko SDMI visuomeninių ekspertų tarybos susirinkimas

Šeštadienį, vasario 6 d. įvyko Socialdemokratinės minties instituto visuomeninių ekspertų tarybos susirinkimas. Jo metu diskutuota dėl socialinės politikos, Sodros, LR Vyriausybės parengto Vietos savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų, aptarta SDMI misija, instituto tikslai ir uždaviniai bei tolesnė veikla.

Pasitarimo metu konstatuota, kad būtina išsaugoti Sodrą, kritiškai įvertinta privačių pensijų fondų veikla bei pateikti siūlymai dėl valstybinių kaupiamųjų pensijų fondo kūrimo.

SDMI ekspertų nuomone, šiuo metu, kai nėra susiformavusi pilietinė visuomenė, kai rinkimai vyksta nedemokratiškai ir neskaidriai, kol egzistuoja dabartinė partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarka, tiesioginių mero rinkimų klausimas yra akivaizdžiai per ankstyvas. Profesorius Saulius Arlauskas pateikė abiejų Vyriausybės parengtų alternatyvių vietos savivaldos reformos modelių, kuriuose numatoma nauja vietos savivaldos sistema, grindžiama tiesioginiais savivaldybės tarybos ir mero rinkimais, analizę. Abu modeliai vertinti pasiremiant keliais kriterijais: maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams, darnaus valdymo, skaidrumo ir kolegialumo. Darytina išvada, kad minėti vietos savivaldos modeliai šių kriterijų netenkins, o tiesioginiai mero rinkimai kels grėsmę demokratijai ir piliečių interesams.

Dėl socialinės politikos, Sodros, vietos savivaldos reformos savo siūlymus Socialdemokratinės minties institutas pateiks LR Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei.

2010 m. vasario 27 d. (šeštadienį) 11 val. Vilniuje, Mokytojų namų „Svetainėje“ (Vilniaus g. 39) vyks SDMI konferencija „Socialdemokratai – savivaldybininkai.

Kitas SDMI visuomeninių ekspertų susirinkimas planuojamas kovo 6 d.

 

Vyko SDMI pasitarimas

2010 m. sausio 16 d. Vykusiame Socialdemokratinės minties instituto specialistų ir ekspertų pasitarime buvo nuspręsta vystyti SDMI veiklą, plėtoti valstybės raidos analizę, kad būtų sukurta stipri alternatyva šiandien valstybėje vykdomai neatsakingai liberaliajai politikai.

Buvo suformuota SDMI visuomeninių ekspertų taryba, kurios pirmininku išrinktas politologas, istorikas Gintaras Mitrulevičius. Artimiausias pasitarimas numatytas vasario 6 d.

Vasario 27 d. planuojama SDMI konferencija „Socialdemokratai – savivaldybininkai“, o pavasarį – diskusija tema „Ar socialdemokratija priešiška verslui?“. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui numatyta pateikti šalies ekonominių, socialinių bei kitų sferų raidos vertinimą ir siūlymus dėl tolesnės valstybės krypties.

Socialdemokratinės minties instituto informacija


2009-12-05

Paminėtas socialdemokratijos atsikūrimo 20-metis

Socialdemokratinės minties institutas ir neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) šeštadienį surengė konferenciją skirtą Socialdemokratijos atkūrimo Lietuvoje 20-mečiui paminėti. Renginio dalyviai ragino įvertinti žalą, kurią padarė valstybei Gedimino Kirkilo ir Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybės.

Į renginį Vilniaus mokytojų namų svetainėje susirinkę dalyviai išklausė Gintaro Mitrulevičiaus,  pranešimą apie socialdemokratiją Lietuvoje 1989-2009 m., jos ideologinės bei politinės raidos bruožus. Pranešėjo nuomone, Algirdo Mykolo Brazausko ir Gedimino Kirkilo vyriausybių  vykdytos socialinės – ekonominės  politikos  ir jos  santykio su socialdemokratijos ideologija ir tradicija požiūriu  principingas įvertinimas yra testas, kuris parodys ar naujasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius tikrai norės pakeisti savo partiją ir būti tikru socialdemokratu”. Tokiai minčiai iš esmės pritarė ir renginyje dalyvavęs LSDP narys, profesorius Aloyzas Sakalas.

Profesorius Krescencijus Stoškus, kalbėjęs apie LSDP valdymo ir veiklos pasekmes Lietuvoje tokiai minčiai pritarė ir pridūrė, jog neparlamentinė LSDS esą yra vienintelis šviesos spindulys ne tik kairiajame politikos flange, bet ir visame šalies partijų spektre.

Socialinių mokslų daktaras Arvydas Guogis pasidalijo pasauline socialinės politikos patirtimi. Jis atkreipė dėmesį į kai kurių Lotynų Amerikos šalių pavyzdį, kuomet pasirinkta socialiai orientuota politika sudarė prielaidas ir ūkio pakilimui.

Tomas Tomilinas kalbėjo apie būtinybę atsinaujinti profesinėms sąjungoms ir prielaidas susikurti žaliųjų partijai.

Apie kairiosios ekonominės socialinės politikos aktualumą šiandienos Lietuvoje kalbėjęs LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigė, kad tikros socialdemokratinės politikos šalyje, po nepriklausomybės atkūrimo, nebuvo ir nėra.  „Jos poreikis išlieka aktualus ir tokios politikos pradžiai tikrai būtinas LDDP ir LSDP valdymo žalos įvertinimas. Manau, reiktų paminėti ne tik G. Kirkilą ir A. M. Brazauską. Adolfo Šleževičiaus pamiršti irgi nedera“, – portalui „Balsas.lt“ sakė A. Akstinavičius.

„Balsas.lt“ ir LSDS informacija


Konferencija socialdemokratijos 20-mečiui paminėti

2009-12-05 (šeštadienį) Vilniaus mokytojų namų “Svetainės” salėje vyks Socialdemokratinės minties instituto konferencija skirta socialdemokratijos 20-mečiui paminėti.

Pranešimai:

Socialdemokratija Lietuvoje 1989-2009 metais: ideologinės bei politinės raidos bruožai
Gintaras Mitrulevičius, istorikas politologas 

Socialdemokratų partijos valdymo ir veiklos pasekmės Lietuvoje
Krescencijus Stoškus, filosofijos mokslų daktaras

Pasaulio ir Lietuvos socialdemokratų veiklos rezultatų palyginimas ekonominiu socialiniu aspektu
Arvydas Guogis, socialinių mokslų daktaras

Politinės kairės svarba nūdienos pasaulyje
Andrius Bielskis, filosofijos mokslų daktaras

Kairioji mintis Lietuvos žaliųjų ir profsąjungų darbotvarkėje
Tomas Tomilinas, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos steigėjas

Kairiosios  ekonominės socialinės politikos aktualumas šiandienos Lietuvoje
Arvydas Akstinavičius, SDMI valdybos pirmininkas

Pradžia 10.30 val.


Apie 2008-12-17 vykusią SDMI diskusiją

Gruodžio 17 d. vyko Socialdemokratinės minties instituto apskritojo stalo diskusija apie Vyriausybės pateiktą antikrizinių priemonių planą, pakeitimus mokesčių sistemoje. Buvo įvertinti planuojamų pokyčių socialiniai aspektai, aptartos galimos neigiamos pasekmės. Renginyje dalyvavo profesinių, kitų visuomeninių organizacijų nariai, specialistai, smulkaus ir vidutinio verslo, politinių partijų atstovai.

Ši diskusija – įžanga į priemonių ir renginių ciklą ateinančiais metais, siekiant apginti paprastą žmogų, apginti dirbantįjį, smulkų gamintoją ekonominės krizės akivaizdoje. Tikslas: analizuoti ekonominę, socialinę padėtį,Vyriausybės siūlomas priemones, žingsnius ir formuluoti pasiūlymus tam, kad galima būtų išvengti neramumų, socialinių sukrėtimų visuomenėje.

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad būtina kovoti prieš monopolijas, priešintis tolesniam valstybės objektų, taip pat ir strateginių, privatizavimui bei valstybės akcijų išpardavimui. Atkreiptas dėmesys į tai, jog kardinalūs valstybės institucijų pertvarkymai, tokie kaip darbo, užimtumo reikalų perdavimas ūkio ministerijai, esant krizinei padėčiai, negali būti daromi skubotai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Pastebėta, kad augančios bedarbystės metu Vyriausybė praktiškai nekreipia dėmesio į darbuotojų perkvalifikavimą, apmokymus ir pan. Kaip, beje, ir į kitas ES rekomendacijas. Vyriausybės programoje įsipareigojama Lietuvą ir toliau išlaikyti valstybe su mažiausia mokesčių našta Europoje. Tai reiškia, kad tarp ES valstybių Lietuva išliks autsaidere socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse ir su pavydu kalbėsime apie Skandinavijos šalių Gerovės Valstybę, kur ir mokesčių našta Europoje didžiausia.


Socialdemokratinės minties institutas 2008 m. gruodžio 17 d. rengia apskrito stalo diskusiją tema:

„Antikrizinio priemonių plano ir plokščios mokesčių sistemos įvertinimas bei galimos pasekmės“

Renginys vyks kavinėje „Guru“ Vilniaus g. 22/1. Pradžia 17 val.

Pranešėjai:   

Romas Lazuta, Socialinių mokslų daktaras, profesorius 

Eugenijus Bulavas, Aukštųjų Panerių imonių asociacijos prezidentas

Aldona Jašinskienė, Profesinių sąjungų „Solidarumas“ vadovė.


Visuomenės nuomonė referendume – argumentas Europos Sąjungai

2008 m. vasario 2 d. Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) surengė konferenciją „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“.

Konferencijos metu įvertintos Lietuvos energetikos realijos ir perspektyvos. Konstatuota, kad privalome siekti, jog Lietuva turėtų ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir mūsų vartotojai už elektros energiją mokėtų galimai mažesnę kainą. Pratęsus Ignalinos atominės elektrinės darbą, tokia galimybė išlieka. Tą savo pranešime patvirtino Lietuvos energetikos instituto vadovas, profesorius Eugenijus Ušpuras, patikindamas, kad IAE II bloko sauga atitinka ES reikalavimus ir savo saugumu nenusileidžia Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių atominių reaktorių saugumui.


Prof. Eugenijus Ušpuras


Prof. Aloyzas Sakalas

Kad galima derėtis  su Europos Komisija dėl atominės darbo pratęsimo, patvirtino ir europarlamentaras Aloyzas Sakalas. Profesorius pasiūlė konferencijai kreiptis su rezoliucija į LR Prezidentą ir Vyriausybę, raginant kuo skubiau aukščiausiu lygiu išsakyti savo pageidavimus Europos Sąjungos institucijose. A.Sakalas pažymėjo, jog Europos Sąjunga vertina tautos valią, todėl referendumas dėl IAE darbo pratęsimo būtų svarus argumentas.

Referendumo idėjai pritarė ir Seimo narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad priimtas Leo Lt projektas kelia daug rūpesčių nacionalinio saugumo prasme.


Kalba Algimantas Matulevičius


Prof. Antanas Kudzys

Akademikas Antanas Kudzys, vertindamas Leo Lt projektą, juokais palygino du panašius, tačiau skirtingos prasmės žodžius – „kiaulininkystė“ ir „kiaulystė“. Kiaulininkystės ūkį Lietuvoje ypač vysto danai, produkciją brangiai parduodami užsienyje. Visos atliekos iš kiaulininkystės lieka čia, Lietuvoje. Tai – kiaulystė. Panašiai bus ir su Leo Lt. Akademikas apgailestavo, kad skirtingai nuo senųjų ES šalių, mūsų valdžiai nereikalinga mokslininkų nuomonė, nereikalingos priešprojektinės studijos ir kiti skaičiavimai.

Diskusijoje kalbėjęs Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Dainius Paukštė pažymėjo, kad referendumas – svarbi iniciatyva ne tik dėl valstybės ir vartotojų ekonominių socialinių interesų, bet ir dėl pilietiškumo skatinimo. Visuomenė pati turi išreikšti savo nuomonę ką valdžia privalo daryti, vykdydama jos valią.

Baigdamas konferenciją SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius konstatavo, kad renginio metu buvo išsakyta pakankamai argumentų, kodėl turi būti pratęstas Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbas. Per porą savaičių bus galutinai suformuota iniciatyvinė grupė ir pateikta referendu

 
   
  Į viršų  
     
     
© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt