į pagrindinį Rašykite mums
 
 
KAS YRA LSDS?
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
SKYRIAI INFORMUOJA
PROGRAMA
  2008 m. Seimo rinkimų programa
IŠSAUGOTI NE TIK LIETUVOS VARDĄ
ISTORIJA
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
IN MEMORIAM
MŪSŲ BIČIULIAI
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
KONTAKTAI
VADOVAI
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
FACEBOOK
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
2012 M. SEIMO RINKIMAI
2011 M. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI
2008 M. SEIMO RINKIMAI
SUSIVIENIJIMAS “UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE”
 
  PROGRAMA
 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ SĄJUNGOS PROGRAMOS

KAI KURIOS NUOSTATOS

Socialdemokratų sąjunga pirmoji iš politinių organizacijų konstatavo politinės partinės sistemos krizę, iškėlė naujos kokybės politikos būtinybę ir patys persitvarkė.  

Kairiosios socialdemokratinės politikos Lietuvoje dar nebuvo.

Politikos,  kuri įgyvendintų socialdemokratines vertybes – socialinį teisingumą, visuomenės solidarumą, kurtų gausų, socialiai ir materialiai pajėgų vidurinįjį visuomenės sluoksnį – politinio, ekonominio, socialinio stabilumo valstybėje garantą, ir kuria vadovaudamasi gyvena didžioji dalis Europos valstybių. Tokią politiką  siūlo Lietuvos socialdemokratų sąjunga. LSDS ją vykdys garantuodama naują politikos kokybę, paremtą pamatinėmis vertybėmis: morale, principingumu, atsakomybe, ideologija, idėjomis, sveiku idealizmu. Tik tokiu būdu bus atstovaujami valstybės ir visuomenės interesai, įgyvendinamos programos, vykdomi įsipareigojimai. Priešingu atveju eilinį kartą viskas liks tik tuščiais pažadais ir žmonių apgaudinėjimu.

Todėl mes, ekonominiais, socialiniais svertais ir įstatymų pagalba darysime tai, ką privalo daryti tikri socialdemokratai:

·    Perkelsime mokesčių naštą nuo darbo ant kapitalo, mažinsime vis didėjančius pajamų skirtumus, įvesime progresyvinius mokesčius, protingai (didėjančiu indeksiniu koeficientu, priklausomai nuo turto vertės) apmokestinsime turtą (neapmokestinant 0,5 mln. Lt vertės). Sustabdysime klaninės – nomenklatūrinės sistemos interesų tenkinimą ir savivalę. Vykdysime griežtą turto, esančio valstybinių institucijų žinioje, apskaitą. Supaprastinsime įmonių įregistravimo ir išregistravimo tvarką, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos buhalterinę apskaitą.

·    Užtikrinsime tokią socialinės paramos sistemos nuostatą, kuri padėtų žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, bet netaptų ilgalaikiu pragyvenimo šaltiniu. Peržiūrėsime valstybinių pensijų skyrimą, sudarant prielaidas jį susiaurinti ir palaipsniui panaikinti. Atsisakysime praktikos, kai socialinės apsaugos sistema numato išskirtines socialines garantijas atskiroms gyventojų grupėms. Kaupiamieji pensijų fondai negali būti kuriami dabartinių pensininkų ir darbuotojų, kurie nesinaudoja tokia kaupimo forma, sąskaita. Išlaikysime griežtą valstybinio socialinio draudimo fondo atskyrimą nuo valstybės biudžeto. Stiprinsime profesinių sąjungų judėjimą. Jos privalo dalyvauti socialiniuose ir politiniuose procesuose, kurie daro įtaką darbuotojų interesams. Kursime visuomenę, gyvenančią pagrindu susitarimų, kuriuos įvairiausiais klausimais inicijuotų patys įvairiausi gyventojų sluoksniai ir grupės.

·    Sveikatos apsaugos reformos modelį ir prioritetus pakeisime iš esmės – ji tarnaus žmonėms, o ne sistemai. Pačią reformą vykdys kompetentingi, to norintys pareigūnai, bet ne medikų klano statytiniai. Valstybinio ir privataus sektoriaus veikla bus tarpusavyje subalansuota, atitinkanti visuomenės interesus ir jos finansines, socialines galimybes, kad konkurencijos sąlygomis būtų siekiama geresnio aptarnavimo ir aukštesnės medicinos paslaugų kokybės. Kompensuojamų vaistų sąrašas turi būti peržiūrėtas iš esmės, jį sudarant ne pagal įtakingų farmacinių kompanijų vardus, o didinant konkurenciją, nebijant įsileisti ir pigesnių rusiškų vaistų, kurie atitinka kokybės standartus. Ypatingą dėmesį skirsime mokslinei sveikatos sistemos daliai, skatinsime ir propaguosime Lietuvos medicinos ir farmacijos pramonę.

·    Sukursime atskirą vyriausybinę instituciją, atsakingą už mokslo ir studijų sistemos valstybinį reguliavimą bei koordinuojančią ūkio ir mokslo sąveiką bei ryšius. Institucija bus atsakinga už valstybės technologijų plėtrą, jai bus pavesta koordinuoti visų mokslo vartotojų iniciatyvą bei Lietuvai teikiamą ES ir kitų šalių paramą technologinei plėtrai. Remiantis pasauline patirtimi ir vadybos principais, pakeisime galiojančius Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius mokslo ir studijų institucijų struktūrą, valdymą, personalo parinkimą bei mokslo ir studijų organizavimo jose pagrindinius principus. Atstatysime sugriautą rengiamų specialistų pusiausvyrą šalyje. Mokykloms biudžetas bus skiriamas kaip vientisa suma ir bus atsisakyta biudžeto naudojimo smulkmeniško reglamentavimo.

·    Suvieniję visas šalies kūrybines pajėgas, sukursime reikalingus įstatymus, kuriuose būtų aiškiai ir konkrečiai nubrėžta valstybinės kultūros politikos strategija ir taktika, numatytos tinkamos veiklos sąlygos meno kūrėjams. Kuo skubiau įvertinsime intelektualines – kūrybines Lietuvos piliečių galimybes kaip pagrindinę krašto vertybę, tuo apsaugodami juos nuo emigravimo ir virtimo pigia darbo jėga užsienio gamybai. Apginsime valstybinę lietuvių kalbą nuo svetimų kalbų invazijos, kontroliuosime ir užtikrinsime, kad valstybinė kalba būtų vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Sureguliuosime nacionalinių kultūros institucijų veiklos sritis ir įteisinsime visų grandžių veiklą koordinuojančių asmenų atsakomybę. Dalį Kultūros ministerijos funkcijų perduosime apskričių ir rajonų kultūros įstaigoms.

·    Sieksime kryptingos ir subalansuotos kaimo plėtros, bendruomeninių ryšių stiprėjimo, socialinės ir gamybinės infrastruktūros išvystymo, konkurencingų gamintojų ūkio kūrimosi. Užbaigsime nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir sutvarkysime teisines normas žemės santykių srityje. Tinkamai sureguliuosime santykius tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir gamybininkų. Skatinsime kooperacijos plėtrą, ekologiškų maisto produktų gamybą.

·    Savivaldos politikoje vadovausimės kertiniu principu – klausimus, esančius centrinės valdžios kompetencijoje, kuriuos gali išspręsti pati visuomenė, perduosime visuomenės kompetencijai per vietinės savivaldos lygmenį. Tobulinsime vietos savivaldą reglamentuojančius teisės aktus, sukurdami optimalią organizacinę institucijų ir įstaigų struktūrą su aiškiu atsakomybės paskirstymu ir kompetencijos apibrėžimu. Didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą. Miesto planavimo bei visuomeninio biudžeto lėšomis vykdomų statybų projektavimo tvarką atskirsime nuo privačių statybų projektavimo tvarkos. Visuomeninius projektus pradėsime įgyvendinti tik tuomet, kai juos pripažins bendruomenės.

·    Policijos represines funkcijas pakeisime žmogaus saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančia paslaugų ir patarnavimų sistema, o organizacinę struktūrą pagrįsime universaliu europietiškuoju policijos organizavimo modeliu, pergrupuojant jėgas ir prioritetą atiduodant profilaktinei bei socialinei policijos veiklai. Policijos įstaigos savo savarankiškumą turi derinti su atsiskaitymu ne tik vadovybei, bet ir visuomenei. Sieksime teismų ir kitų teisėsaugos institucijų didesnės atsakomybės ir kompetencijos. Aukščiausiajame teisme būtinas teisėjų rotacijos principas. Negali būti „nežodinio“ bylos nagrinėjimo ir pan. Teismų sistemoje įvesime prisiekusiųjų teismą.

·    Sukursime efektyvią nacionalinio saugumo sistemą, leidžiančią laiku stabdyti neigiamą politinių ir makroekonominių procesų vystymąsi, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su energetikos objektais, kurie tapo nebe strateginiais ir pilnai kontroliuojamais rusiško kapitalo. Užkirsime kelią nacionalinių resursų (miškų, durpių, žvyro ir kt., kurie, pasirodo, nėra nacionalinio saugumo klausimas, nors saugoti ir tausoti išteklius įpareigoja Konstitucija) besaikiam naudojimui. Tam tikslui kursime analizės sistemas, leidžiančias operatyviai reaguoti į atsirandančias ir besikeičiančias grėsmes.

Visa programa patvirtinta LSDS V suvažiavime
2004 m. rugpjūčio 14 d.


LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ SĄJUNGOS VEIKLOS GAIRĖS

Lietuvos socialdemokratų sąjungos tikslas – sukurti Lietuvoje socialinės teisinės valstybės modelį – Gerovės Valstybę, šį tikslą įtvirtinant ir LR Konstitucijoje.

Tokį strateginį tikslą Lietuvos socialinėje ekonominėje politikoje būtina suformuoti, pereinant iš laukinio  liberalizmo, paremto laisvosios rinkos dogmomis, į valstybę, grindžiamą socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principais. Tai yra politinės valios reikalas, kurį įgyvendinti gali tik sveikos politinės jėgos, besivadovaujančios valstybės interesais, aiškia ideologija ir pamatinėmis politikos vertybėmis.

Gerovės Valstybės Lietuva turi siekti tvirtai ir nedviprasmiškai, visomis priemonėmis stodama socialiai silpnesniojo pusėn. Verslas turi tapti valstybės sąjungininku ir prisiimti dalį socialinės atsakomybės: siekdamas naudos sau, tarnauti bendrai naudai. Priešingu atveju socialiniai sukrėtimai būtų neišvengiami. To reikalauja ne tik socialdemokratiniai socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principai, bet ir visuomenės saugumas.

Tokio tikslo neįstengs pasiekti jokia liberali politika. Kuo ilgiau delsime tai suvokti ir pripažinti, tuo ilgiau ir beviltiškiau atsiliksime nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių.

Socialdemokratų sąjungos tikslui pasiekti būtina:

  • Mokesčių sistemos reforma, perkeliant mokesčių naštą nuo darbo ant kapitalo, įvedant turto ir gyventojų pajamų progresinius mokesčius – taip mažinant didėjantį turto ir pajamų skirtumą tarp kraštutinių visuomenės sluoksnių.

 

  • Privalomas visuotinis turto, pajamų ir išlaidų deklaravimas. Tai viena iš priemonių kovai su korupcija, šešėline ekonomika, nelegaliomis pajamomis. Šioje vietoje prioritetus atiduodant ne tik baudžiamajai, bet ir šviečiamajai bei prevencinei funkcijoms.

 

  • Nuolatinė viso ūkio ir valstybės raidos analizė, prognozė, planavimas, orientavimas į Gerovės Valstybės modelį. Tuo remiantis privalu formuoti ir valstybės biudžetą.

 

  • Socialinės paramos sistema padedanti žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, sudarant galimybes socialinei reintegracijai, bet netampanti ilgalaikiu pragyvenimo šaltiniu.

 

  • Sveikatos apsaugos sistemos reforma, kuri artintų medicinos paslaugas prie žmogaus, užtikrintų kvalifikuotą pagalbą, ypač kaimiškuose rajonuose, naikintų biurokratizmą. Teisinga visų piliečių atžvilgiu vaistų kompensavimo tvarka, kuri turi būti peržiūrėta iš esmės, kompensuojamų vaistų sąrašus sudarant ne pagal įtakingų farmacinių kompanijų vardus, o didinant konkurenciją.

 

  • Tokia švietimo ir mokslo sistema, kuri garantuotų kokybišką bendrąjį vidurinį išsilavinimą (moksleiviai turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas), kuri užtikrintų gerą aukštos kvalifikacijos specialistų paruošimą pagal valstybės ir rinkos poreikius, o  jauno piliečio išsilavinimą lemtų jo gebėjimai, įgytos žinios, bet ne pinigai.

 

  • Decentralizuoti kultūros sritį; jos finansavimas turi remtis aiškiais prioritetais ir struktūrine analize, užtikrinant valstybės dėmesį kiekvienai kaimo bibliotekai, mokyklai, kiekvienai galimybei steigtis bendruomenių centrams. Viešojoje erdvėje įtvirtinti valstybinę kalbą.

 

  • Klausimus, esančius centrinės valdžios kompetencijoje, kuriuos gali išspręsti pati visuomenė, perduoti visuomenės kompetencijai per vietinės savivaldos lygmenį, įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

 

  • Europos Sąjungos parama padėti pagrindus ilgalaikei Lietuvos piliečių gerovei, įtvirtinant Lietuvą, kaip pažangią ir konkurencingą valstybę, lėšas įsisavinant skaidriai ir efektyviai, pirmenybę teikiant strateginėms investicijoms, verslumo ugdymui, užimtumo didinimui, nepamirštant Lietuvos ūkininkų ir kaimo.
  • Lietuvos Respublikos piliečiams sudaryti galimybes grįžti į Lietuvą. Panaikinti dvigubą pajamų, gautų už legalų darbą kitose valstybėse, apmokestinimą.

 

  • Tobulinti valstybės sektoriaus veiklą, užtikrinti administravimo efektyvumą, įstatyminės bazės veiksmingumą, taip paneigiant liberalistines nuostatas, kad tik privatus sektorius gali dirbti efektyviai ir racionaliai. Garantuoti valstybės pareigūnų atsiskaitymą visuomenei.

 

  • Keisti politinių organizacijų bei rinkimų kampanijų finansavimo tvarką taip, kad ji atitiktų demokratijos dvasią, užtikrintų daugiapartinės sistemos egzistavimą ir garantuotų piliečiams pasirinkimo galimybę. Priimti veiksmingą, o ne simbolinį politikų veiklos etikos kodeksą.

 

  • Efektyvi nacionalinio saugumo sistema, leidžianti laiku stabdyti neigiamą politinių ir makroekonominių procesų evoliuciją. Užkirsti kelią nacionalinių resursų besaikiam naudojimui, sukuriant analizės sistemas, leidžiančias operatyviai reaguoti į atsirandančias ir besikeičiančias grėsmes.

Socialdemokratų sąjunga, pasisakydama už Gerovės Valstybės modelio kūrimą, teigia būtinybę:

  • Skatinti ir palaikyti atviros pilietinės visuomenės kūrimąsi.
  • Palaikyti ir stiprinti Lietuvos piliečių tautinę savimonę.
  • Gausinti ir stiprinti vidurinįjį visuomenės sluoksnį.
  • Stabilios, socialiai teisingos, solidarios visuomenės, kaip vieno iš nacionalinio saugumo garantų.
  • Moralios politikos, t.y. tokios politikos, kuri paremta principingumu, atsakomybe, ideologija, idėjomis ir sveiku idealizmu.

 

Priimta 2005-12-10 VI LSDS suvažiavime

 
   
  Į viršų  
     
     
© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt