į pagrindinį Rašykite mums
 
 
2008 M. SEIMO RINKIMAI
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
PROGRAMA
ISTORIJA
VADOVAI
KONTAKTAI
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
MŪSŲ BIČIULIAI
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
IN MEMORIAM
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
PRAŠOME PAREMTI
NE – VILNIAUS IŠPARDAVIMUI
 
  NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
  2010 02 11  
 

SDMI ekspertų išvada dėl savivaldos

Socialdemokratinės minties instituto

ekspertų tarybos

 

I š v a d a

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto

„vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“

Vilnius
2010.02.06

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų taryba, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui teikiamus du alternatyvius vietos savivaldos modelius, įtvirtinančius tiesioginius mero rinkimus, jaučia savo pareigą viešai pareikšti Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybės vadovams, kad projektuojama savivaldos reforma privalo būti sustabdyta.

Dviejų savivaldos sistemų – amerikietiškosios ir europietiškosios – suliejimas į vieną reikštų tiesiogiai išrinkto mero konfrontaciją su taip pat rinkėjų išrinkta taryba, finansinių grupuočių, kurios rems konkrečius kandidatus į merus, įsigalėjimą.

 

Ypatingai jaudina tai, kad, įgyvendinus projektuojamą savivaldos reformą su tiesioginiais merų rinkimais, savivaldybių lygyje galime sukurti prielaidas neprognozuojamiems ir teisinėmis priemonėmis nevaldomiems politiniams procesams.

Atsižvelgiant į tai, siūlome Seimui nepritarti nei vienam iš pateiktų savivaldos modelių ir įpareigoti Vyriausybę iš naujo apsvarstyti savivaldos reformos tikslus ir principus.

Siūlome Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimui pritarti tik tokiai savivaldos reformai, kuri tenkintų šiuos pamatinius reikalavimus gerai suformuotam savivaldos modeliui:

1. Savivaldos institucijų veiklos maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams reikalavimą, kuris reiškia, kad esant neefektyviam ir neprofesionaliam valdymui turi egzistuoti procedūriniai teisiniai mechanizai, įgalinantys  kokybiškai valdymą atnaujinti.

2. Demokratinio atstovavimo reikalavimą, kuris reiškia, kad savivaldos darinių struktūra ir dydis turi būti tokie, jog kiekvienas savivaldybės bendruomenės narys būtų atstovaujamas taip, kaip nusako LR Konstitucijos 33 str. ir Lietuvos ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtinti principai.

3. Darnaus valdymo reikalavimą, kuris reiškia, kad valdymo sistemai negali daryti įtakos dirbtinai kuriami konfliktai.

4. Valdymo skaidrumo reikalavimą, kuris reiškia, kad turi egzistuoti teisiniai mechanizmai, įgalinantys užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimams valdžia.

5. Valdymo kolegialumo reikalavimą, kuris reiškia, kad efektyvaus valdymo siekiama ne vienasmeniškais autoritariniais metodais, bet kūrybiškai panaudojant visus žmogiškus išteklius.

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos atlikta Vyriausybės teikiamų modelių analizė, atsižvelgiant į aukščiau išvardintus reikalavimus, rodo, kad Vyriausybėje rengiant abu modelius visiškai nebuvo galvojama apie tai, kokias politines ir socialines pasekmes vieno ar kito modelio įgyvendinimas gali sukelti.

Siekdami pagrįsti savo poziciją, mes pateikiame galimų politinių ir socialinių pasekmių prognozę, jei vienas iš šių modelių bus įgyvendintas.

 Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio pirmoji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:

A)    Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: savivaldybės meru išrinkus  nevykusį asmenį ir šiam turint savivaldybės tarybos daugumos paramą, neefektyvus ir neprofesionalus valdymas gali tęstis visą mero funkcijai atlikti skirtą kadenciją.

B)     Pagal darnaus valdymo kriterijų: siūlomas modelis numato galimybes užtikrinti santykinai darnų mero ir jį remiančios tarybos daugumos darbą. Tai lemia mero tiesioginis vadovavimas tarybos veiklai. Opozicijos taryboje veiksmai (opozicijos galimybė inicijuoti mero atstatydinimą dėl pagrįstų ar nepagrįstų motyvų) gali būti mažai įtakingi.

C)    Pagal skaidrumo kriterijų: akivaizdu, kad tiesiogiai išrinktam merui, norint vykdyti savo funkcijas, būtina užsitikrinti daugumos taryboje paramą. Paprasčiausias būdas pasiekti šį tikslą – patraukti atskirus tarybos narius ar frakcijas į savo pusę žadamais postais, kitomis privilegijomis ar kokiais nors neskaidriais projektais. Tokiai neskaidriai mero ir jį remiančios daugumos veiklai taryboje kelią turėtų užkirsti opozicija, bet jos, kaip mažumos, pastangos atstatydinti merą labiausiai tikėtina, kad bus bevaisės. Kitų mechanizmų, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia ir užtikrinti valdymo skaidrumą, alternatyva nenumato.

D)    Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: tiesiogiai išrinktas meras, vadovaudamas tarybai, įgyja neproporcingai didelę galią. Materialiomis privilegijomis užsitikrinęs savo aplinkos paramą, jis praktiškai įgyja galimybes nekontroliuojamai ne tik vykdyti savo tiesiogines funkcijas, bet ir jomis kaip norima piktnaudžiauti. Yra didelė tikimybė, kad panaudojant savivaldybės resursus ir viešuosius ryšius net ir prastas meras sukurs visuomenėje mitą apie savo nepaprastus nuopelnus.

Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio antroji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:

A)    Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: atsižvelgiant į labai fragmentuotą politinę panoramą Lietuvoje, galima teigti, kad tiesiogiai išrinktas meras atstovaus politinę partiją, kuri turės santykinai nedidelės dalies rinkėjų paramą.

B)     Pagal darnaus valdymo kriterijų: opozicija, siekdama susireikšminti, išnaudos kiekvieną galimybę kritikuoti mero veiklą. Labai tikėtina, kad meras neretai neturės daugumos taryboje paramos. Konfliktai tarp mero ir tarybos politiniu pagrindu gali itin paaštrėti artėjant eiliniams mero ir savivaldybės tarybos rinkimams.

C)    Pagal skaidrumo kriterijų: taryboje susiformavusi įtakinga opozicija gali piktnaudžiauti savo padėtimi ir kritikuoti net ir labai argumentuotą ir viešą interesą ginantį mero sprendimą. Kita vertus, merui, siekiant kaip nors patraukti tarybos narius ar frakcijas į savo pusę, gali tekti pasirinkti neskaidrų kelią – siūlyti savo rėmėjams tam tikras privilegijas.

D)    Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: spaudžiant opozicijai, merui gali tekti tartis dėl priimamų sprendimų su visomis frakcijomis taryboje.

Šiuo metu, kai nėra susiformavusi pilietinė visuomenė, kai rinkimai vyksta nedemokratiškai ir neskaidriai, kol egzistuoja dabartinė partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarka, tiesioginių mero rinkimų klausimas yra akivaizdžiai per ankstyvas. Tikslinga pirmiausia įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

 

Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos vardu prof. Saulius Arlauskas

Socialdemokratinės minties instituto valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius

 

 
     
  Atgal į naujienų puslapį  
     
© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt